2023-10-05

Įvertinta Europos elektroninės valdžios pažanga

Europos Komisijos 2023 m. užsakyto tyrimo duomenimis, Europos elektroninės valdžios lyderiai yra Malta ir Estija. Jų elektroninės viešosios paslaugos yra labiausiai į vartotoją orientuotos, skaidriausios, technologiškai išvystytos ir atviros vartotojams iš kitų Europos šalių. Po elektroninės valdžios lyderių rikiuojasi: Liuksemburgas, Islandija, Suomija, Nyderlandai, Lietuva, Danija, Latvija, Turkija ir Norvegija. 

Lietuva pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę ir užėmė 7 vietą yra lyderių grupėje tarp labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusių šalių. Tai geresnis rezultatas nei pernai, kai pagal šį tyrimą Lietuva užėmė 8-ąją vietą. 

Elektroninės valdžios pažanga buvo vertinama 35 valstybėse, t. y. Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Juodkalnijoje, Serbijos Respublikoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje  pagal pagrindinius keturis kriterijus:
Orientacija į vartotoją (kaip lengva ir patogu naudoti viešą informaciją ir paslaugas internete).  Orientacija į vartotoją yra labiausiai išvystytas elektroninės valdžios požymis. Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 90 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis 94 proc.
Skaidrumas (valdžios institucijų sprendimų, paslaugų teikimo procedūrų aiškumas ir vartotojų galimybės kontroliuoti jų asmeninius duomenis lygis). Šio kriterijaus  bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 62 proc., Lietuvos - 78 proc.
Tarpvalstybinis judumas (mobilumas) (kokiu mastu žmonės gali naudotis viešosiomis paslaugomis už savo šalies ribų). Bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 57 proc., Lietuvos – 74 proc.
Elektroninių priemonių veiksmingumas (eID, e.dokumentas, e.pristatymas ir kita). Šio kriterijaus bendras ES+ valstybių narių vidurkis – 71 proc., Lietuvos – 95 proc.

Išsamesnė informacija Europos Komisijos 2023 m. tyrimo atskaitoje.

Šaltinis. Europos Komisija