Dažniausiai užduodami klausimai

Informacinė visuomenė - visuomenės dalis, kuri savo kasdienėje veikloje (darbe, namuose ir t.t.) aktyviai naudojasi įvairiomis informacinės technologijomis. Tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinėmis IRT priemonėmis.

LR teisės aktuose sąvoka "elektroninė paslauga" paslauga iš esmės nėra apibrėžta. Imant bendriausią LR teisės aktuose esančią sąvoką, tai būtų informacinės visuomenės paslaugos, kurios apibrėžiamos kaip "paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos". Tam, kad būtų įmanoma nustatyti, ar tam tikra paslauga yra informacinės visuomenės paslauga, reikalingi trys kriterijai – paslaugos teikimas per atstumą (paslaugos teikėjas (paslaugos teikėjas geografiškai turėtų būti suprantamas plačiau – ne tik apsiribojant jo buveinės adresu) ir paslaugos gavėjas neturi būti toje pačioje vietoje), elektroninėmis priemonėmis (perduodama naudojant el. ryšių įrangą, tačiau būtent perdavimas Internetu nėra būtina, gali būti ir kitas tinklas) ir asmenišku paslaugos gavėjo prašymu (t.y. asmuo turi atlikti tam tikrą aktyvų veiksmą, kad paslauga būtų suteikta (apsilankyti tam tikroje Interneto svetainėje, užsisakyti tam tikrą paslaugą ir pan.). Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/48/EB iš dalies keičiančios Direktyvą 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką V priedą, informacinės visuomenės paslaugomis nelaikomos Paslaugos, turinčios materialųjį turinį, nors ir teikiamos elektroniniais prietaisais (grynų pinigų ar bilietų automatai (banknotai, geležinkelio bilietai); užmokesčio už naudojimąsi kelių tinklais, automobilių stovėjimo aikštelėmis nustatymas, ir tais atvejais, kai elektroniniais prietaisais kontroliuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas ir užtikrinamas teisingas apmokėjimas. Taigi vertinant, ar klausime nurodyta paslauga yra elektroninė paslauga (informacinės visuomenės paslauga) galima daryti prielaidą, kad el. terminalo buvimas paslaugos teikėjo paslaugos teikimo vietoje leistų teigti, kad tai nėra el. paslauga.

Europos Komisijos komunikate COM (2003) 567 “Elektroninės valdžios vaidmuo Europos ateičiai” elektroninė valdžia apibrėžta, kaip visuma viešajame administravime diegiamų informacinių ir telekomunikacinių technologijų, organizacinių pokyčių bei naujų įgūdžių, kurie panaudojami tobulinant viešąsias paslaugas, demokratinius procesus ir viešąsias politikas.

E. demokratijos vieningos terminijos nėra nusistovėjusios, tačiau e. demokratiją galima apibrėžti, kaip aktyvų piliečių įtraukimą į politinę veiklą, panaudojant internetą ir kitas IRT. Anot e. demokratijos eksperto Steven L. Clift (http://www.publicus.net/), „e. demokratija yra viena esminių sąlygų padedančių piliečiams aktyviai dalyvauti kasdieniniame visuomenės gyvenime ir valstybės valdyme“. E.Europa 2005 numatytos e. demokratijos prielaidos. i2010 e. vyriausybės veiksmų plane (COM(2006) 173) numatytas piliečių e. dalyvavimo skatinimas demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose bei pateikta e. demokratijos esmė – „sąsaja tarp demokratijos, naujų technologijų, naujų socialinės sistemos formų ir valdymo“. Atkreiptinas dėmesys į Ministrų Komiteto Rekomendacijas valstybėms narėms Rec(2004)15 “E-governance”, kuriose e. demokratija – vienas iš svarbių plėtros sričių.