Sąveikumo aktas
Europos sąveikumo aktas įsigaliojo 2024 m. balandžio 11 d. Aktu skatinama stiprinti tarpvalstybinį sąveikumą ir bendradarbiavimą viešajame sektoriuje visoje ES. Įstatyme siūloma įdiegti struktūrizuotą ir bendrai valdomą ES bendradarbiavimo sistemą, skirtą viešojo administravimo institucijoms nustatant šias priemones:
- Sukuriant Europos sąveikumo valdybą, kuri bendrai sukuriama ES ir valstybių narių atstovų, kuri kurs bendrą strateginę tarpvalstybinės sąveikos darbotvarkę, rems sąveikos sprendimų įgyvendinimą ir pažangos stebėjimą;
- Įdiegiant privalomus sąveikumo vertinimus, siekiant įvertinti su tarpvalstybine sąveika ES susijusių IT sistemų pokyčių poveikį;
- Sukuriant „Europos sąveikumo portalą“ kaip bendruomenės platformą ir vieno langelio principą įgyvendinantį šaltinį, skirtą bendriems ir pakartotinai naudojamiems sąveikumo sprendimams;
- Vystant sąveikumo naujovių išbandymo priemones, įskaitant reguliavimo „smėlio dėžes“ ir „GovTech“ bendradarbiavimą, skatinant politikos eksperimentavimą, įgūdžių ugdymą ir pakartotinio naudojimo sąveikos sprendimų vystymo mastą.
Bendradarbiavimo sąveikos sistemai vadovaus Europos sąveikumo valdyba. Valdybą sudarys ES valstybių narių, Komisijos, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovai.
Sąveikumo vertinimas
Sąveikumo vertinimai padidina išankstinį visų suinteresuotų šalių informuotumą apie EU tarpvalstybinę sąveiką viešųjų paslaugų lygmenyje, siekiant padidinti mobilumą ir konkurencingumą bei išvengti brangių sąveikumo įgyvendinimo kliūčių. Sąveikumo vertinimus atlieka pačios institucijos, priimančios sprendimus dėl privalomųjų reikalavimų taikymo.
Sąveikumo vertinimo ataskaita turi būti viešai publikuojama vertinimą atlikusios institucijos svetainėje bei VSSA informuota apie atliktą vertinimą. Vertinimo ataskaita kompiuterio skaitomu formatu taip pat turi būti pasidalinama su Europos sąveikumo valdyba per Sąveikumo portalą. Šioje erdvėje ataskaitas galima kurti pateikiamomis priemonėmis arba įkelti jau sukurtas ataskaitas.
Sąveikumo vertinimas yra skirtas:
Teisėkūros procese
- Kai parengiami nauji įstatymai ar kiti teisės aktai, paliečiantys tarptautinių paslaugų aspektus (nebūtinai jie gali būti aiškiai įvardinti);
- Kai parengiami kiti vidiniai institucijų reglamentai
Priešpirkiminėse veiklose
- Rengiant analizes, investicinius projektus, galimybių studijas ir nustačius pagrindinius reikalavimus;
- Iniciatyvų / projektų idėjų svarstymo kontekste;
- Svarstant iniciatyvoms skiriamą biudžetą (paraiškos);
Pirkimo veiklose
- Parengus reikalavimus konkrečių sistemų ar paslaugų sukūrimo pirkimui, atliekamas jiems keliamų reikalavimų įvertinimas
Detali sąveikumo vertinimo atlikimo tvarka ir rekomenduojama atlikimo metodika yra nustatyta Interoperability assessment guidlines.
Kas yra privalomieji reikalavimai?
Privalomieji reikalavimai paprastai kyla iš teisės aktų. Sąvoka „privalomieji reikalavimai“ Sąveikumo akto 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta kaip:
- pareiga, draudimas, sąlyga, kriterijus arba apribojimas;
- teisinio, organizacinio, semantinio ar techninio pobūdžio;
- kurią nustato Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija;
- susijęs su viena ar daugiau transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų; ir
- darantis poveikį tarpvalstybiniam sąveikumui.
Įpareigojantys teisinių tekstų reikalavimai dažnai nėra parašyti tarpdisciplininėje komandoje, todėl juos rengiant institucijoms gali pritrūkti žinių apie kai kuriuos skaitmenizavimo aspektus. Tokiais atvejais sąveikumo vertinimas yra labiau naujų reikalavimų atradimo pratimas, kurio metu dalyviai sužino, kad teisiniame akte yra su sąveikumu susijusių privalomų reikalavimų, ir teisės akto rengėjai suvokia vėlesnio įgyvendinimo pasekmes, kurių anksčiau galbūt nesvarstė.
Privalomasis įstatymo reikalavimas galėtų, pavyzdžiui, būti susijęs su:
- Sąjungos subjektų arba viešojo sektoriaus institucijų duomenų rinkimu, apdorojimu, generavimu, keitimusi jais (pvz.: teisės aktas dėl viešųjų registrų sukūrimo);
- viešųjų paslaugų automatizavimu arba skaitmenizavimu (pvz.: dirbtinio intelekto naudojimas teikiant viešąją paslaugą arba skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo sukūrimas);
- naujų arba esamų sistemų ir informacinių sistemų naudojimu (pvz.: „Once-only“ techninės sistemos naudojimas).
Kada reikalingas sąveikumo vertinimas?
Nustačius su sąveikumu susijusius privalomus reikalavimus bei identifikavus poreikį atlikti sąveikumo vertinimą, institucijoje turi būti suburiama tarpdisciplininė komanda, kuri sąveikumo vertinimą atliks.
Nustatant ar sąveikumo vertinimas yra reikalingas galite atlikti preliminarų vertinimą atsakant į šiuos penkis kontrolinius klausimus:
1. | Įvertinti, ar reikalavimas yra privalomas. | Ar svarstote privalomąjį reikalavimą, dėl kurio dar reikia priimti sprendimą? |
2. | Įvertinti, ar privalomas reikalavimas yra susijęs su skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. | Ar privalomas reikalavimas dėl skaitmeninių viešųjų paslaugų, kurias teikia Sąjungos subjektai arba valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos, kitai viešojo sektoriaus institucijai arba Sąjungos subjektui, ar fiziniam ar juridiniam asmeniui ES? |
3. | Įvertinti tarpvalstybinį dalijimąsi duomenimis ir nustatyti, ar skaitmeninė paslauga yra transeuropinė.
| Ar norint teikti paveiktą skaitmeninę viešąją paslaugą reikia sąveikos naudojant tinklus arba informacines sistemas: a) tarp viešojo sektoriaus institucijų už valstybių narių sienų; b) tarp Sąjungos subjektų; arba c) tarp Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų? |
4. | Patvirtinti, kad yra privalomas reikalavimas, dėl kurio gali prireikti atlikti įvertinimą. | Ar planuojamas nustatyti privalomas reikalavimas, dar nėra nustatytas ir dėl jo dar nėra priimti sprendimai, ar reikalavimas dar gali būti pakeistas? |
5. |
| Ar tai pirmas kartas, kai atliekamas šio privalomo reikalavimo vertinimas? |
Kontaktai pasiteiravimui
Planuojant rengti sąveikumo vertinimą ar rengiant sąveikumo vertinimo ataskaitą, pagalbos galima kreiptis į VSSA. VSSA, kaip nacionalinė kompetetinga institucija, kaups ir viešins žinias sąveikumo akto įgyvendinimo srityje.
Daugiau informacijos gali suteikti:
Linas Česnulis, tel. +370 666 02171; [email protected]
Eglė Šimukėnaitė, tel. +370 618 19159; [email protected]
Atnaujinimo data: 2025-01-14